634 lines
99 KiB
HTML
634 lines
99 KiB
HTML
<!DOCTYPE HTML><html><head>
|
||
<title>Lietuvos tremtes vietos - Google Fusion Tables</title>
|
||
<style type="text/css">
|
||
html, body {
|
||
margin: 0;
|
||
padding: 0;
|
||
height: 100%;
|
||
}
|
||
</style></head>
|
||
<body><table cellpadding="0" cellspacing="0"><tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Abakanas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Abakanas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Abakanas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.716667,91.416667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Ačinskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/A%C4%8Dinskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/A%C4%8Dinskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.25,90.5<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948–1949 m., 1951 m. į Ačinską iš Lietuvos atvežta tremtinių. Iš pradžių jie buvo išskirstyti į Ačinsko rajono kolūkius, vėliau dalis jų atsikėlė į patį Ačinską. 1952 m. atitremta dar apie 25 lietuvių šeimas. Moterys dirbo žėručio skaldykloje, vyrai – lentpjūvėje, malūne, kirto mišką, statė plytinę, aliuminio oksido ir kt. gamyklas. Jaunimas mokėsi traktorininkų kursuose, medicinos mokykloje, prekybos technikume, pedagoginiame institute. 1956 m. tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Aktobė<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Aktob%C4%97" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Aktob%C4%97</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 50.283333,57.166667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Po Antrojo pasaulinio karo Aktiubinske veikė lageris, turėjęs punktų visoje srityje. 1952 m. čia kalėjo apie 13 600 kalinių, iš jų 325 lietuviai. Dauguma kalinių dirbo akmens anglių šachtose, naftos verslovėse, rūdos kasyklose
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Aldanas (miestas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Aldanas_%28miestas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Aldanas_%28miestas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.6,125.383333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Aleksejevka (Manos rajonas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksejevka_%28Manos_rajonas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksejevka_%28Manos_rajonas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 55.555556,93.722222<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. į Aleksejevką iš TSRS okupuotos Lietuvos (Šakių, Vilkaviškio, Varėnos, Anykščių apylinkių) atitremta apie 60 šeimų. Tremtiniai dirbo miško ruošos darbus.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Anga (Tomsko sritis)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Anga_%28Tomsko_sritis%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Anga_%28Tomsko_sritis%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 57.604167,85.211111<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1951 m. spalio į Angą ištremtos kelios šeimos iš TSRS okupuotos Lietuvos. 1952 m. pavasarį dar apie 40 to paties ešelono šeimų atkelta iš Tunguskij Boro miško kirtimo punkto apie 20 km nuo Angos. Tremtiniai kirto mišką, gabeno rąstus prie Čiulymo upės, rišo ir plukdė sielius. Gyveno barakuose miške. 1956–1958 m. dauguma grįžo į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Apatitai<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Apatitai" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Apatitai</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 67.566667,33.383333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Apatitų kasyklose dirbo kaliniai, tarp jų buvo ir lietuvių. 1952 m. Apatitų lageryje iš 10 446 kalinių 404 buvo lietuviai.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Aprelskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Aprelskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Aprelskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.177778,114.586111<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. birželio mėn. į Aprelską atitremta apie 100 lietuvių. Kartu su tremtiniais iš kitų buvusių TSRS respublikų jie statė Aprelsko elektrinę, dirbo gretimose aukso kasyklose. 1950 m. jie perkelti į kitas Bodaibo rajono gyvenvietes.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Archangelskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Archangelskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Archangelskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 64.55,40.533333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Per Pirmąjį pasaulinį karą Archangelske buvo lietuvių karo pabėgėlių. Veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. 1941 m. Archangelsko kalėjime buvo 11 politinių kalinių iš Lietuvos. 1946 m. vasario mėn. į Archangelską atvežta apie 30 lietuvių jaunuolių, kurie kalinti nepilnamečių kolonijoje kartu su 1200 kriminalinių nusikaltėlių. Jie dirbo gamykloje „Konvejer“, liejo minas. 1948 m. kai kurie buvo išvežti į tolimas Baltosios jūros salas plukdyti rąstų.[2]
|
||
|
||
Archangelske gimė ir koncertinę veiklą pradėjo garsus Lietuvos džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Artiomovskis (Irkutsko sritis)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Artiomovskis_%28Irkutsko_sritis%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Artiomovskis_%28Irkutsko_sritis%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.208333,114.645833<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. birželio ir rugsėjo mėn. į Artiomovskį ir Šachtovą bei kitas mažesnes gyvenvietes 4–8 km nuo Artiomovskio iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 500 lietuvių. Kartu su kitų tautybių tremtiniais jie dirbo aukso kasyklose. Gyveno palapinėse ir barakuose. 1957–1958 m. jiems leista išvykti be teisės grįžti į Lietuvą. 1989 m. ir 1990 m. iš Artiomovskio lietuvių kapinių dalis palaikų parvežta į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Asbestas (Rusija)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Asbestas_%28Rusija%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Asbestas_%28Rusija%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.4,61.933333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Po Antrojo pasaulinio karo prie Asbesto veikė daug lagerių. 1952 m. juose buvo 7650 kalinių, iš jų 131 lietuvis. Kaliniai dirbo Baženovo asbesto kasyklose.[1]
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Asinas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Asinas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Asinas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 57,86.15<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1941 m., 1947–1948 m. 1951 m., 1953 m. į Asino geležinkelio stotį buvo atvežta tremtinių iš Lietuvos. Dalis jų palikta Asine, kiti išvežti į Asino rajono miško kirtimo punktus ir Tomsko srities šiaurę. Tremtiniai dirbo Asino medienos perkrovimo ir medžio apdirbimo kombinate, pabėgių įmonėje, lentpjūvėje, plytinėje, statybose. Vėliau nemažai lietuvių atsikėlė iš aplinkinių miško kirtimo punktų. 1955–1958 m. dauguma jų grįžo į Lietuvą. Išliko Voskresenkos kapinės, kuriose buvo laidojami ir lietuviai; 1989–1990 m. kai kurių palaikai parvežti į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Astana<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Astana" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Astana</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.166667,71.433333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1947–1950 m. Akmolinsko moterų koncentracijos stovykloje kalėjo apie 40 lietuvių moterų, jos dirbo siuvinėjimo fabrike, žemės ūkio darbus.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Bačialinas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Ba%C4%8Dialinas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Ba%C4%8Dialinas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1947 m. lapkričio mėn. ir 1948 m. sausio mėn. į kelis barakus miške atitremta apie 60 šeimų iš Lietuvos, 1948 m. pabaigoje dar 10 šeimų atkelta iš kito miško kirtimo punkto. Tremtiniai dirbo lentpjūvėje, statybose, kirto ir plukdė mišką. Prie lentpjūvės jie pasistatė apie 30 lentinių namelių, sutvarkė aplinką.
|
||
|
||
Nuo 1948 m. pabaigos Bačialine ir Verch Kamenkoje (Jurginskojės rajonas) veikė slapta tremtinių tarpusavio rėmimo draugija „Priesaika tremtyje“. 1951 m. jos 12 narių buvo suimta, 2 iš jų (K. Jankauskas iš Bačialino ir Antanas Kybartas iš Verch Kamenkos) Tiumenėje sušaudyti, kiti nuteisti 25 metus kalėti. 1957 m. tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą. Gyvenvietė sunyko. 1989–1990 m. beveik visų čia mirusių lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Balachtašas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Balachta%C5%A1as" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Balachta%C5%A1as</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Balachtašą ištremta apie 280 tremtinių iš Lietuvos. Jie kirto ir plukdė mišką. Pirmaisiais metais daug mirė nuo bado ir ligų. 1957–1959 m. tremtiniams grįžus į Lietuvą Balachtašas sunyko. Balachtašo kapinėse buvo palaidoti 35 lietuviai, tebestovi apie 10 kryžių. 9 tremtinių palaikai 1989 m. parvežti į Lietuvą. 1990 m. į Balachtašą iš Lietuvos buvo nuvykusi moksleivių ekspedicija
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Balaganachas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Balaganachas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Balaganachas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.786111,116.675<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. liepos į būsimąją Balaganacho vietą kalnuose atitremta apie 300 Lietuvos gyventojų. Gyveno palapinėse, vėliau žeminėse. Žiemą palikta apie 200 žmonių, kiti išvežti į kitas aukso kasyklas. Tremtiniai kasė auksą, statė dragą, barakus, elektrinę, dirbo miškuose, ruošė malkas. Buvo susisiekiama laivais, vėliau lėktuvu. Nuo šalčio, bado, ligų daug žmonių, ypač pirmąją tremties žiemą, mirė. Nuo 1958 m. tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Balkašas (miestas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Balka%C5%A1as_%28miestas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Balka%C5%A1as_%28miestas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 46.847222,74.994444<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948–1951 m. į Balkašo lagerį iš Komijos, Krasnojarsko krašto lagerių etapais buvo vežami politiniai kaliniai, tarp jų ir lietuviai. 1952 m. kalėjo apie 1000 lietuvių vyrų ir moterų, iš jų visuomenės veikėjų, ūkininkų, inteligentų, kunigų, jaunimo. Kaliniai statė vario rūdos sodrinimo įmonės cechus, Balchašo miestą, dirbo molibdeno kasyklose, plytinėje, krovė vagonus. 1958 m. lietuviai ėmė grįžti į Lietuvą. 1989 m. ir 1990 m. į Balkašą iš Lietuvos surengtos buvusių politinių kalinių ekspedicijos; 1989 m. Balchašo kapinėse pastatytas paminklinis kryžius, 1990 m. sukurtas televizijos filmas „Karingas – mirties žemė“ (rež. Vitalis Gruodis).
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Barnaulas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Barnaulas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Barnaulas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.35,83.75<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1941 m. liepos mėn. į Barnaulą atvežti trys ešelonai tremtinių iš Lietuvos, daugiausia valdininkų, mokytojų, ūkininkų šeimų – moterys, vaikai, seneliai. Iš čia jie išsiųsti į tolimesnius Altajaus krašto rajonus. Po J. Stalino mirties 1953 m. nemažai jų persikėlė į Barnaulą. Keliasdešimt lietuvių po karo čia baigė aukštąsias ir specialiasias vidurines mokyklas. 1941 m. Barnaulo kalėjime kalėjo 16 politinių kalinių iš Lietuvos; 1952 m. jame mirė visuomenės veikėjas dailininkas Adomas Brakas.
|
||
|
||
1991 m. Barnaule gyveno apie 500 lietuvių. Veikia Altajaus krašto lietuvių kultūros draugija, įkurta 1991 m. 1992 m. vasario 16 d. čia įvyko Sibiro lietuvių sąjungos atkuriamasis suvažiavimas. 1992 m. kelis mėnesius veikė lietuvių mokykla
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Beretė (Krasnojarskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Beret%C4%97_%28Krasnojarskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Beret%C4%97_%28Krasnojarskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.214723,93.438377<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Beretę atitremta apie 150 TSRS okupuotos Lietuvos gyventojų. Visi darbingi gyventojai pavasarį, vasarą ir rudenį plukdė mišką; žiemą kalnuose skaldė akmenis ir vežė prie upės užtvaroms įrengti. Baigiantis plukdymo sezonui upė buvo valoma. Tremtiniai gyveno pakrantės barakuose. Pirmaisiais tremties metais jie badavo, vėliau pasisodino daržus, pasistatė namelius. Apie 1960 m. dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą. Jiems išvykus gyvenvietė sunyko. Beretės kapinėse palaidota nemažai lietuvių; kai kurių palaikai parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Beriozovka (Parabelis)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Beriozovka_%28Parabelis%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Beriozovka_%28Parabelis%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.986111,79.556944<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1951 m. gruodžio ir 1952 m. birželio mėn. į Beriozovką iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta 54 šeimos ir 12 pavienių asmenų. 1951 m. darbingi šeimų nariai apie 200 km iš Alatajevo ėjo pėsti upės ledu; jų šeimos atvežtos 1952 m. pavasarį. Tremtiniai gyveno taigoje pastatytuose barakuose, kirto ir plukdė mišką, į kirtavietes 5–10 km eidavo pėsti arba gyvendavo jose savaitėmis. Tremtiniai badavo, daug jų sirgo, mirė, žuvo, buvo sužaloti. Į Lietuvą tremtiniai pradėjo grįžti 1956 m. Beriozovkos kapinėse buvo palaidota 12 lietuvių. 1989 m. daugumos palaikai parvežti į Lietuvą. Beriozovka XX a. pabaigoje buvo labai sumažėjusi – dalį gyvenvietės ir kapinių nuplovė upės vanduo.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Bičevaja<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Bi%C4%8Devaja" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Bi%C4%8Devaja</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 47.766667,135.616667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1950 m. spalio į Bičevaja buvo atvežta apie 450 tremtinių iš Lietuvos. Tuo metu Bičevaja buvo Choro miško pramonės ūkio centras. Tremtiniai buvo išskirstyti į miško kirtavietes palei Choro upę. Iškirtus artimesnius miškus laikinos gyvenvietės buvo naikinamos, tremtiniai keliami į kitas vietas. Dalis lietuvių pateko į Kutuzovkos pagalbinį ūkį. Lietuvių tremtinių vaikai iš aplinkinių kirtaviečių mokėsi Bičevajos vidurinėje mokykloje, po J. Stalino mirties 1953 m. į Bičevają atsikėlė ir lietuvių šeimų. 1956 m. į Lietuvą buvo leista išvykti nepilnamečiams, 1958 m. pradėjo grįžti ir suaugusieji. Lietuvių palaikai iš sunykusių kirtaviečių kapinių 1990 m. parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Bodaibas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> 57.85,114.2<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. balandžio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Bodaibą buvo atvežta apie 3000 žmonių. Kelios dešimtys jų palikta mieste, vėliau atkelta ir daugiau. Tremtiniai kirto mišką, ruošė medieną šachtoms sutvirtinti, dirbo statybose, dirbtuvėse, prie geležinkelio, krovikais. Iš pradžių gyveno nešildomuose barakuose. 1956 m. pradėjo grįžti į Lietuvą. Bodaibo kapinėse yra palaidota lietuvių; kai kurių palaikai parvežti į Lietuvą. 1990 m. į Bodaibą iš Kauno buvo nuvykusi buvusių tremtinių ekspedicija
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Bolšaja Rečka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Bol%C5%A1aja_Re%C4%8Dka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Bol%C5%A1aja_Re%C4%8Dka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.952778,104.741667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Bolšaja Rečka iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežta apie 1000, kitais duomenimis, apie 2000 tremtinių. Apie 250 jų palikta Bolšaja Rečkoje, kiti rudenį išsiųsti gilyn į taigą, kur sudarė 2/3 visų Bolšaja Rečka miško pramonės ūkio darbininkų. Tremtiniai kirto mišką, dirbo miško plukdymo įmonėje, statybose. Pirmaisiais metais badavo, nemažai jų, ypač vaikų ir senelių, mirė nuo vidurių šiltinės, kitų ligų. Vėliau kiek prasigyveno. Lietuviai kartu švęsdavo šventes, buvo pastatę lietuvišką vaidinimą (už tai keli jų suimti ir nuteisti), įkūrę pučiamųjų orkestrą (vadovas A. Papreckis). 1957–1958 m. dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą.
|
||
|
||
Bolšaja Rečkos kapinės 1956 m. perkeltos. 1990 m. į Bolšaja Rečką iš Lietuvos buvo nuvykusi buvusių tremtinių ekspedicija; nemažai lietuvių palaikų parvežta į Lietuvą.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Bolšoj Ungutas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> 55.421389,93.388333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Kamarčiagos geležinkelio stotį atvežti 3 ešelonai tremtinių iš TSRS okupuotos Lietuvos. Pusė jų atvežta į Bolšoj Unguto miško pramonės ūkį, kur buvo ūkio centras. Bolšoj Ungute palikta apie 60 šeimų, kiti išskirstyti po aplinkinius miško kirtimo punktus; vėliau dalis jų persikėlė į Bolšoj Ungutą. Tremtiniai kirto ir plukdė mišką, tiesė kelius, dirbo statybose. Gyveno barakuose. 1948 m. rugpjūčio mėn. – 1950 m. veikė lietuvių tremtinių savitarpio pagalbos komitetas. 1956–1966 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. 1990 m. beveik visų tremtinių palaikai iš Bolšoj Unguto kapinių parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Bolturinas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Bolturinas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Bolturinas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.324636,100.012665<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Bolturiną iš TSRS okupuotos Lietuvos buvo atitremta apie 90 šeimų. Tremtiniai kirto mišką – kirtavietės buvo už 10 km nuo Bolturino, gabeno rąstus prie upės, plukdė, dirbo statybose. 1957–1960 m. jiems išvykus į Lietuvą arba persikėlus kitur, gyvenvietė sumenko. 1989–1992 m. daug lietuvių palaikų iš Bolturino kapinių parvežta į Lietuvą.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Borovičiai<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Borovi%C4%8Diai" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Borovi%C4%8Diai</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.4,33.9<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1947–1948 m. Borovičių lageryje kalėjo apie 350 Lietuvos gyventojų, daugiausia lenkų, iš jų apie 300 moterų dirbo žemės ūkio darbus. Jie buvo atvežti iš Kutaisio (Gruzija) lagerio, iš Lietuvos išvežti 1945 m. kovo – birželio mėn.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Butyrkų kalėjimas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Butyrk%C5%B3_kal%C4%97jimas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Butyrk%C5%B3_kal%C4%97jimas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.06,114.3<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Butyrkose kalėjo ir lietuvių, tarp jų:
|
||
|
||
Kazys Grinius, 1889 m.
|
||
Julius Čaplikas, (sušaudytas)
|
||
Antanas Gustaitis, (sušaudytas)
|
||
Augustinas Voldemaras (čia mirė)
|
||
Antanas Povilaitis,
|
||
Kazys Skučas, (sušaudytas)
|
||
Jonas Žemaitis, (sušaudytas)
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Bykovo kyšulys<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Bykovo_ky%C5%A1ulys" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Bykovo_ky%C5%A1ulys</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 71.99555,129.112701<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1942 m. rudenį į Bykovo kyšulį iš Altajaus krašto atgabenta apie 750 tremtinių lietuvių ir žydų, daugiausia inteligentų šeimos. Tarp tremtinių – P. Aravičiaus, V. Čarneckio, A. Endziulaičio, J. Papečkio, H. Perelšteino šeimos. Apie 200 žm. palikti Muostache, kiti išlaipinti toliau į šiaurę, ant Lenos kranto, būsimosios Bykovo gyvenvietė s vietoje. Tremtiniai iš pradžių gyveno barakuose, baržoje, žiemai pasistatė jurtas, pastatė žvejybos įmonę. Nuo šalčio, bado, ligų daugelis jų, ypač pirmąją žiemą, mirė. 1943 m. Bykovo gyvenvietėje buvo sukurtas žvejų ūkis, statomi barakai, namai, pastatyta ligoninė, klubas, septynmetė mokykla. Tremtiniai daugiausia žvejojo ir dorojo žuvį. 1957 m. pradėjo grįžti į Lietuvą. 1987–1989 m. į Bykovą iš Vilniaus ir Kauno buvo nuvykusios 4 ekspedicijos. Jų dalyviai sutvarkė kapines, pirmosios jurtos vietoje pastatė koplytstulpį (aut. V. Gibavičius), gyvenvietėje – metalinį kryžių, antrosiose kapinėse – medinį paminklą Bykove mirusiems Lietuvos žydams; dalį tremtinių palaikų parvežė į Lietuvą.[
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Čelanas (Buriatija)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Celanas_%28Buriatija%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Celanas_%28Buriatija%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.679368,108.904724<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į buriatų kaimelį miške ištremta apie 150, kitais duomenimis – daugiau, šeimų. Tremtiniai apgyvendinti japonų karo belaisvių buvusio lagerio barakuose. Kirto mišką, genėjo ir degino šakas, krovė rąstus, gabeno juos prie Udos upės, plukdė sielius, rinko sakus, statė barakus kitose kirtavietėse (Chalsanas, Chara Kutulas, Šanatskas ir kitur). Iškirtus miškus aplink Čelaną 1950–1952 m. ten perkelti ir tremtiniai. Čelanas sunyko. 1948–1958 m. Čelano kapinėse palaidota daug lietuvių ir iš kitų kirtaviečių. 1989–1990 m. į Čelaną iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio buvo nuvykusios kelios buvusių tremtinių, 2000 m. – bendrijos „Lemtis“ ekspedicijos. Daugelio lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Čelutajus<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Celutajus" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Celutajus</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.75,108.366667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Čelutajaus geležinkelio stotį atvežtas ešelonas tremtinių lietuvių ir lenkų iš TSRS okupuotos Lietuvos. Beveik pusė jų išskirstyta po gretimas miško kirtavietes palei geležinkelio atšakas, einančias Briankos ir Čelutajaus upelių krantais. Tremtiniai gyveno japonų karo belaisvių buvusio lagerio barakuose. 1956 m. Lietuvos lenkai išvyko į Lenkiją, 1957–1958 m. lietuviai grįžo į Lietuvą. Daugelio lietuvių palaikai iš Čelutajaus kapinių 1989–1991 m. parvežti į Lietuvą. 1990 m. Čelutajaus kapinėse buvusio tremtinio J. Lukšės rūpesčiu pastatytas paminklas. 1992 m. į Čelutajų buvo nuvykusi bendrijos „Lemtis“ ekspedicija.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Centralnaja Točka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Centralnaja_To%C4%8Dka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Centralnaja_To%C4%8Dka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 57.690938,87.475891<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. sausio į Centralnaja Točką iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremtos 78 šeimos. Iš Asino jie buvo atvaryti pėsti. Tuo metu Centralnaja Točką sudarė keli barakai ir trobelės taigoje. Vėliau gyvenvietė išsiplėtė. Su kitomis gyvenvietėmis buvo susisiekiama upėmis: žiemą – rogėmis, vasarą – valtimis. Tremtiniai kirto ir plukdė mišką, į kirtavietes kasdien eidavo apie 3 km; dirbo pamainomis. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti miško darbuose. 1957–1959 m. tremtiniams išvykus į Lietuvą, gyvenvietė sunyko, vėliau sudegė. Centralnaja Točka kapinėse buvo palaidoti 34 lietuvių palaikai, 1990 m. į Lietuvą parvežta 21.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Centrinis Chazanas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Centrinis_Chazanas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Centrinis_Chazanas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.894444,101.852778<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Centrinį Chazaną atgabentas ešelonas tremtinių iš TSRS okupuotos Lietuvos. Tremtiniai apgyvendinti mediniuose buvusio lagerio barakuose miške. Per kelerius metus išaugo nemaža gyvenvietė. Tremtiniai kirto ir plukdė mišką, rinko sakus, ruošė malkas, dirbo statybose, lentpjūvėje, plytinėje, tiesė ir prižiūrėjo geležinkelj. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti miško darbuose, keli buvo įkalinti lageryje. Lietuviai sudarė daugumą Centrinio Chazano gyventojų. Buvo susibūrusi lietuvių muzikantų kapela (nuo 1950 m., vadovas J. Tverijonas), tautinių šokių būrelis (nuo 1953 m.). 1956 m. Centrinio Chazano mokykloje fakultatyviai mokyta lietuvių kalbos. 1956–1962 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. Jiems išvykus gyvenvietė gerokai sunyko. Centrinio Chazano kapinėse buvo palaidota daug lietuvių; 1989–1991 m. daugumos jų palaikai parvežti į Lietuvą. 1989 m. į Centrinį Chazaną buvo nuvykusi ekspedicija iš Lietuvos. Tuo metu ten dar gyveno kelios lietuvių šeimos.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Čeremošnikai<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ceremo%C5%A1nikai" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ceremo%C5%A1nikai</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.516298,85.03757<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. sausio mėn. į Čeremošnikus iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 300 žmonių. Tremtiniai dirbo miško medžiagos krovimo kombinate: traukė iš vandens (žiemą – iš po ledo) upe atplukdytus rąstus, krovė į rietuves, vagonus, pjovė pabėgius, ramsčius šachtoms, dalis dirbo statybose. 1957 m. tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą. Mirusieji buvo laidojami Tomsko kapinėse. 1989–1991 m. daug palaikų parvežta į Lietuvą, tuo metu dar gyveno lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Čeriomuchovas (Severouralskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ceriomuchovas_%28Severouralskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ceriomuchovas_%28Severouralskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 60.351243,59.983292<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1937 m. prie Čeriomuchovo aptiktas boksitų telkinys. Po Antrojo pasaulinio karo dirbti kasyklose iš įvairių TSRS vietų atvežta keli tūkstančiai įvairių tautybių tremtinių ir iš kalėjimų bei lagerių paleistų kalinių. Čeriomuchove gyveno daug lietuvių: vieni iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežti 1946 m. kovo mėn., kiti 1947–1955 m. perkelti iš kitų Sverdlovsko srities gyvenviečių ar paleisti iš lagerių. Kasė boksitus, įrenginėjo šachtas, kirto ir plukdė mišką, dirbo lentpjūvėje, molio karjeruose, prie geležinkelio, statė gyvenvietę. Dirbo ir vaikai nuo 13 metų. Daug žmonių žuvo ar susižalojo šachtose, mirė nuo plaučių ligų, kurias sukeldavo uolienų dulkėmis užterštas kasyklų oras, pateko į lagerius už bandymus pabėgti. 1956–1958 m. dauguma grįžo į Lietuvą. 1988–1991 m. iš Čeriomuchovo kapinių lietuvių palaikų parvežta į Lietuvą. 1990 m. Čeriomuchove tebegyveno lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Chabaidakas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Chabaidakas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Chabaidakas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.920828,94.007263<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Chabaidaką iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 250 žmonių. Jie sudarė daugumą Chabaidako gyventojų. Tremtiniai kirto mišką, į kirtavietes kasdien eidavo 5–8 km, krovė ir gabeno rąstus, plukdė sielius Manos ir Jenisiejaus upėmis iki Krasnojarsko, dirbo statybose, tiesė kelius. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti miško darbuose. 1956–1958 m. dauguma grįžo į Lietuvą. Chabaidakas smarkiai sunyko. 1970 m., 1982 m., 1989–1890 m. daugelio lietuvių palaikai iš Chabaidako kapinių parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Chalsanas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Chalsanas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Chalsanas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.714267,108.970642<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Chalsaną įkūrė tremtiniai (pastatė miške barakus), 1948 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremti į Chalsaną. Iki 1951 m. atsikėlė apie 50 šeimų. Jie dirbo miško ruošos darbus, gesino miškų gaisrus. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti miško darbuose. Mirusieji buvo laidojami Celano kapinėse. Iškirtus miškus aplink dalis tremtinių perkelti į naujus kirtimo punktus. 1957 m. likusieji pradėjo grįžti į Lietuvą, gyvenvietė sunyko. 1989 m., 1990 m. Chalsane lankėsi buvusių tremtinių ekspedicijos iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Chara Kutulas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Chara_Kutulas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Chara_Kutulas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.754167,109.35<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į vietą taigoje iš TSRS okupuotos Lietuvos buvo atvežta tremtinių. Iš pradžių jie gyveno Antrojo pasaulinio karo belaisvių japonų buvusio lagerio žeminėse, vėliau pasistatė barakus. Daug lietuvių buvo atkelta iš aplinkinių miško kirtimo punktų, ten iškirtus miškus. Ilgainiui Chara Kutule gyveno apie 130, kitais duomenimis – apie 200 lietuvių šeimų. Tremtiniai kirto mišką, kirtavietės buvo 3–10 km nuo gyvenvietės, tiesė ir prižiūrėjo geležinkelį, gabeno rąstus, krovė į vagonus, dirbo statybose, lentpjūvėje. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti miško darbuose. 1956–1961 m. beveik visi lietuviai grįžo į Lietuvą. 1990 m. iš Lietuvos buvo nuvykusi buvusių tremtinių, 1992 m. – bendrijos „Lemtis“ ekspedicija. Kapinėse yra paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi ten gyvenusiems lietuviams atminti, kurį 1955 m. pastatė tremtinys L. Buivydas. Iki 1991 m. daugelio lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą. 1991 m. Chara Kutule dar gyveno keli lietuviai.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Charchatajus<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Charchatajus" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Charchatajus</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 52.051646,104.659882<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Barakus šioje vietoje pastatė tremtiniai, 1948 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremti į Bolšaja Rečką. Apie 30 km į ją jie varyti pėsti. Rudenį ten persikėlė ir jų šeimos. Nemažai lietuvių buvo atvežta ir 1951 m. 1953 m. Charchatajuje gyveno apie 800 žm., apie 90 % jų buvo lietuviai. Tremtiniai kirto mišką, kirtavietės buvo už 3–10 km nuo Charchatajaus, krovė ir gabeno rąstus, plukdė juos Angaros upe, dirbo statybose, rinko sakus, rovė kelmus, degė plytas. Sumažėjus miškų apylinkėse 1956 m. tremtiniai buvo perkelti į kitas Irkutsko sritis gyvenvietes, vėliau išvyko į Lietuvą. Charchatajus sunyko. 1989–1990 m. daugumos lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą.[
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Chromcovka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Chromcovka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Chromcovka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.15305,103.166943<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948–1951 m. į Chromcovką iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 140 lietuvių ir lenkų šeimų, vėliau nemažai jų perkelta į Griševą ir kitas gretimas gyvenvietes. Tremtiniai dirbo statybose, prie geležinkelio, akmens anglių kasyklose. 1957–1961 m. dauguma grįžo į Lietuvą. Išliko apleistos kapinės, 1989–1991 m. daug tremtinių palaikų parvežta į Lietuvą.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Chužyras<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Chu%C5%BEyras" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Chu%C5%BEyras</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.194444,107.344444<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Pirmieji tremtiniai čia atitremti po Rusijos pilietinio karo. 1949 m. balandžio mėn. į Chužyrą iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 90, vėliau dar apie 50 žmonių, daugiausia moksleivių, studentų, jaunų šeimų, 6 kunigai ir Kauno kunigų seminarijos 7 klierikai. Tarp tremtinių buvo pianistė Gražina Ručytė (vėliau Landsbergienė). Tremtiniai žvejojo, vasarą gyvendavo valtyse, žiemą – mediniuose nameliuose ant rogių, dorojo žuvis, taisė ir mezgė tinklus, dirbo statybose, lentpjūvėje, kirto mišką. 1957–1959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. 1989–1991 m. kai kurių tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą. 1994 m. į Chužyrą buvo nuvykusi bendrijos „Lemtis“ ekspedicija.[1]
|
||
|
||
Chužyre gimė Laimutė Baluodė, latvių ir lietuvių kalbininkė
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Cibula<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Cibula" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Cibula</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.81414,89.115601<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Cibulą iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremtos 54 šeimos. Tarp tremtinių buvo kompozitoriaus V. Budrevičiaus tėvai ir broliai. Tuomet tai buvo keli barakai taigoje, vėliau pastatyta ir keliolika namų. Tremtiniai kirto mišką, gabeno ir plukdė rąstus Juodojo Ijuso upe. Iškirtus miškus nuo 1950 m. tremtiniai buvo perkeliami į kitų gyvenvietes. Cibula sunyko. 1989–1990 m. kelių tremtinių palaikai iš kapinių parvežti į Lietuvą. 1990 m. į Cibulą buvo nuvykusi ekspedicija iš Lietuvos.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Dalstroj<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Dalstroj" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Dalstroj</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Manoma, kad „Dalstrojaus“ lageriuose SSRS valdžia kalino per 5000 Lietuvos piliečių[3]. Standartinis jų kelias iš Lietuvos buvo toks: iš Naujosios Vilnios geležinkeliu iki Nachodkos arba Vanino (10200-10400 km), po to laivu iki Magadano (1400-2550 km), Egvekinoto (4000 km), Peveko (5250 km), Ambarčiko (5500 km) ir kitų „Dalstrojaus” uostų Kolymoje, iš kurių kaliniai būdavo paskirstomi į konkrečius lagerius.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Dolgij Mostas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Dolgij_Mostas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Dolgij_Mostas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.752723,96.795044<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. balandžio mėn. į Dolgij Mostą iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 30 šeimų. Po 1951 m. į Dolgij Mostą tremčiai buvo siunčiama iš lagerių paleistų įvairių tautybių kalinių, daugiausia inteligentų. Buvo apie 70 lietuvių, tarp jų generolas Vincas Žilys. Pas juos iš Lietuvos savo noru atvyko šeimų narių. Be to, į Dolgij Mostą kėlėsi lietuviai tremtiniai iš kitų tremties vietų. Tuo metu tai buvo rajono, miško pramonės ir miško chemijos ūkių centras. Tremtiniai dirbo statybose, plytinėje, lentpjūvėje, mašinų ir traktorių stotyje, kirto mišką, rinko sakus. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti darbe. 1958 m. dauguma lietuvių išvyko į Lietuvą, klaipėdiškiai – į Vokietiją, lenkai – į Lenkiją. Dolgij Mosto kapinėse palaidota apie 20 lietuvių. 1989–1990 m. kelių palaikai parvežti į Lietuvą.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Dolinka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Dolinka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Dolinka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 49.669405,72.41777<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1931–1959 m. čia veikė koncentracijos stovykla, priklausanti Karagandos lagerių grupei (Karlag). 1941 m. pabaigoje į jį buvo atvežta politinių kalinių iš TSRS okupuotos Lietuvos; jau pirmąją žiemą dauguma mirė badu. Daugelyje Dolinskojės punktų lietuvių kalėjo ir po Antrojo pasaulinio karo. 1990 m. į Dolinskojė buvo nuvykusi buvusių politinių kalinių ekspedicija. Jos dalyviai senosiose kalinių kapinėse supylė simbolinį kapą, pastatė kryžių ir atminimo lentą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Gadalėjus<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Gadal%C4%97jus" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Gadal%C4%97jus</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.405556,100.731944<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. balandžio mėn. į Gadalėjų iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 60 šeimų. Tuomet Gadalėjus buvo kolūkio centras. Kaimas tesėsi apie 5 km palei upę; viena jo dalis vadinta Gadalėjumi, kita – Murašais. Tremtiniai dirbo žemės ūkio darbus, žiemą kirto mišką, badavo. 1956–1958 m. dauguma grįžo į Lietuvą. 1989 m. iš 17 Gadalėjaus kapinėse palaidotų lietuvių šešių palaikai parvežti į Lietuvą.[
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Galiašoras<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> 59.228488,55.015755<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1945 m. liepos ir rugpjūčio mėn. į Galiašorą iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 60, kitais duomenimis, apie 80 lietuvių ir lenkų šeimų. Tremtiniai iš Lietuvos sudarė daugumą Galiašoro gyventojų. Jie kirto mišką, gabeno rąstus prie Velvos (Invos kairysis intakas), pavasarį juos plukdė, šienavo. Gyveno miške pastatytuose barakuose. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti dirbdami miške. Nuo 1957 m. daugelis lietuvių grįžo į Lietuvą, lenkai jau anksčiau išvyko į Lenkiją. Tremtiniams išvykus – 1970 m. vietiniai gyventojai persikėlė į Velva Bazę, 3 km nuo Galiašoro ir gyvenvietė sunyko. Galiašore palaidota apie 25 lietuvius tremtinius. Mirusiųjų artimieji 1989 m. kapinėse pastatė metalinį kryžių. 1988–1991 m. daugelio mirusiųjų palaikai parvežti į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Goriačij Kliučas (Irkutskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Goria%C4%8Dij_Kliu%C4%8Das_%28Irkutskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Goria%C4%8Dij_Kliu%C4%8Das_%28Irkutskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 52.277778,104.916667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. gegužės į Goriačij Kliučą ir jam priklausančius miško kirtimo punktus Suchaja Baza (barakai miške) bei Polivanicha iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 50 šeimų. Jie kirto mišką, į kirtavietes kasdien eidavo apie 10 km, gabeno rąstus prie upės, plukdė į Irkutską. Badavo, daug žmonių žuvo ar susižalojo dirbdami miško darbus. Iškirtus aplinkinius miškus, 1953–1954 m. dauguma tremtinių buvo perkelti kirsti miško kitur; dalis tremtinių pateko į Irkutską.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Goriovka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Goriovka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Goriovka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.690933,97.303162<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. gegužės mėn. į Goriovką iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 160 žmonių. Tremtiniai rinko sakus, į darbą kasdien eidavo apie 10 km, kirto mišką, dirbo statybose. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, iš jų 9 palaidoti kapinėse. Lietuviams 1958 m. grįžus į Lietuvą gyvenvietė sunyko. 6 mirusiųjų palaikai 1989 m. parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Gorno Altaiskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Gorno_Altaiskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Gorno_Altaiskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.95,85.95<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1941 m. liepos mėn. į Gorno Altaiską iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 30 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo jų dar atsikėlė iš kitų Kalnų Altajaus gyvenviečių. Jie dirbo pagalbinius darbus įvairiose įmonėse, įstaigose, fabrikuose. Po J. Stalino mirties 1953 m. jaunimas studijavo Gorno Altaisko pedagoginiame institute. Apie 1958 m. dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą. 1990 m. Vilniaus tremtinių bendrijos rūpesčiu Gorno Altaisko pakraštyje Altajaus krašto tremtiniams lietuviams atminti pastatytas paminklinis kryžius (autorius – buvęs tremtinys V. Tarasonis)
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Griševas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.138739,103.111839<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1951 m. į Griševą iš TSRS okupuotos Lietuvos buvo atitremta apie 120 šeimų. Kol buvo statomi barakai, tremtiniai kelis mėnesius gyveno Chromcovkoje, apie 2 km nuo Griševo. Tremtiniai dirbo statybose, akmens anglių kasyklose (darbas pamainomis, be poilsio dienų), prie geležinkelio. Badavo, šachtose daug žmonių prarado sveikatą. 1957–1961 m. dauguma grįžo į Lietuvą. Išliko apleistos Griševo kapinės; 1989–1991 m. daug tremtinių palaikų parvežta į Lietuvą
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Igarka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Igarka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Igarka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 67.466667,86.566667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio-liepos mėn. į Igarką iš sovietų okupuotos Lietuvos atgabenti 3 ešelonai tremtinių, apie 6-8 tūkst. žmonių; kitais duomenimis – 4 ešelonai, 8-10 tūkst. žmonių. Kelionėje vienas ešelonas patyrė avariją; per ją keli šimtai tremtinių žuvo arba buvo sužaloti. Vėliau daugiau lietuvių į Igarką atkelta iš kitų Krasnojarsko krašto tremties vietų. Igarkoje kaip tremtiniai gyveno iš Norilsko ir kitų lagerių paleisti buvę politiniai kaliniai.
|
||
|
||
Dauguma lietuvių dirbo miško pramonės kombinate: rąstų ir lentų sandėliuose, lentpjūvėse, stalių dirbtuvėse, garažuose, prieplaukoje. Kartu su kitų tautybių tremtiniais (beveik visi Igarkos gyventojai tuomet buvo tremtiniai) ardė sielius, traukė iš Jenisiejaus ir krovė rąstus, pjovė lentas, krovė jas į rietuves, baržas, laivus. Dirbo 2-3 pamainomis, visą parą, dažnai be poilsio dienų, dirbo ir vaikai, pvz., apie 100 lietuvių paauglių laivų statykloje. Dalis žmonių dirbo statybose, miesto įmonėse, daugiausia pagalbinius darbus, tiesė geležinkelį Igarka-Salechardas (nebaigtas tiesti).
|
||
|
||
Tremties sąlygos buvo nepaprastai sunkios: klimatas poliarinis, žiema trunka beveik 9 mėn., šaltis iki –60 C, nuolat pučia stiprūs vėjai; daugiametis įšalas. Pirmaisiais metais nuo bado, šalčio, ligų mirė 1000–1500, kitais duomenimis – apie 3000 lietuvių, daugiausia vaikai ir seneliai; daug jų žuvo, susižalojo darbe. Už bandymą bėgti, lietuviškų dainų dainavimą, antisovietines kalbas daug tremtinių suimta ir įkalinta lageriuose. Igarkos vaikų namuose gyveno kelios dešimtys lietuvių vaikų.
|
||
|
||
Iš pradžių tremtiniai gyveno barakuose, 1949 m. spalio mėn. šeimos persikėlė į 52 namelius (vad. Litovskij gorodok; dabar sunykęs), kitos šeimos vėliau gavo po atskirą kambarį barakuose. 1951–1956 m. lietuviai turėjo chorą (vadovai Stasys Valaikis, Balys Dūda), tautinių šokių būrelį (vadovė Regina Eimontaitė) ir pučiamųjų orkestrą. Repeticijas, kurios vyko miesto kultūros namuose, lankė apie trisdešimt žmonių. Saviveiklininkai patys pasisiuvo tautinius drabužius. 1953 m. birželio mėn. ir 1954 m. lietuvių kolektyvai dalyvavo miesto dainų šventėse.
|
||
|
||
Igarkoje buvo 3 lietuvių kapinės, vienose jų – apie 1000 lietuvių kapų – tai vienos didžiausių lietuvių tremtinių kapinių buvusios SSRS teritorijoje. 1956–1961 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.
|
||
|
||
1989–1990 m. į Igarką iš Lietuvos buvo nuvykusios kelios palaikų parvežimo ekspedicijos. 1989 m. Igarkoje tebegyveno apie 270 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių. 1990 m. Igarkos lietuvių krepšinio komanda „Žalgiris“ (vadovas A. Daugnora) buvo atvykusi į Lietuvą. Po 1990 m. daug lietuvių grįžo į Lietuvą. 1992 m. įkurta Igarkos lietuvių sąjunga (1993 m. turėjo apie 50 narių). [2]
|
||
|
||
Igarkoje kalėjo:
|
||
|
||
fotografas Algimantas Černiauskas,
|
||
fotografas Mindaugas Černiauskas
|
||
pulkininkas Vladas Sidzikauskas
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Ilka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Ilka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Ilka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 51.713889,108.516667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Ilkos geležinkelio stotį iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežtas ešelonas tremtinių. Dalis jų išskirstyta po gretimus miško kirtimo punktus bei kolūkius; Ilkoje palikta apie 100 šeimų. Ilka tuo metu buvo miško pramonės ūkio centras. Tremtiniai krovė rąstus medienos sandėlyje, geležinkelio stotyje (darbas 3 pamainomis, be poilsio dienų), kirto mišką, plukdė rąstus, dirbo pabėgių įmonėje, mašinų remonto gamykloje, statybose, prie geležinkelio. Daug žmonių žuvo ar susižalojo miško ruošos darbuose, mirė nuo išsekimo, ligų. 1957–1959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. Ilkoje išliko didelės lietuvių kapinės; 1959 m. tremtiniai pastatė atminimo kryžių. 1989–1990 m. ir 2000 m. į Ilką iš Lietuvos buvo nuvykusios kelios ekspedicijos, daugelio tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Inga (Irkutskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Inga_%28Irkutskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Inga_%28Irkutskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 52.980556,101.972222<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Po Antrojo pasaulinio karo priklausė Čeremchovo miško pramonės ūkiui. Miškui kirsti ir plukdyti į Ingą 1941 m. buvo atvežta tremtinių, tarp kurių buvo ukrainiečiai, baltarusiai, lietuviai, latviai. 1951 m. spalio mėn. iš Lietuvos atvežtos dar 24 šeimos, 84 žmonės. 1953 m. vėl ištremta ukrainiečių. Lietuviai 3 metus gyveno barakuose miške, apie 7 km nuo Ingos. Iškirtę gretimus miškus atkelti į Ingą. 1958 m. tremtiniai paleisti iš tremties; daliai lietuvių neleista apsigyventi Lietuvoje
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Inta<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Inta" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Inta</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 66.083333,60.133333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Nuo 1945 m. Intalage ir Minlage nuolat buvo politinių kalinių (vyrų ir moterų) iš TSRS okupuotos Lietuvos, 1948–1953 m. jie buvo treti pagal kalinių skaičių. Tarp lietuvių buvo daug jaunimo, inteligentų, kariškių – daugiausia partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai. Kaliniai dirbo šachtose, mašinų remonto dirbtuvėse, statybose, plytinėje, tiesė kelius. Žmonės badavo, daug jų mirė, žuvo ar buvo sužaloti šachtose, sirgo plaučių ligomis, kurias sukeldavo uolienų dulkėmis užterštas oras. Atlikus bausmes lageriuose nemažai kalinių Intoje buvo paliekama tremčiai. Po J. Stalino mirties 1953 m. režimui sušvelnėjus įsikūrė slaptas lietuvių kalinių savišalpos fondas, įvairių būrelių – kalbų, matematikos, istorijos, literatūros, muzikos. Lietuviai perrašinėjo ir studijavo A. Maceinos kūrinius, 1954–1955 m. parengė rankraštinius poezijos rinkinius „Benamiai“, „Saulėtekio link“, „Veidu į Tėvynę“. 1989 m. Vilniuje išėjo Intos kalinių poezijos antologija „Benamiai“. Grįžę į Lietuvą už lietuvišką veiklą lageriuose kai kurie politiniai kaliniai buvo vėl suimti ir nuteisti.
|
||
|
||
Apie 1956 m. dauguma lagerių buvo panaikinta, barakai nugriauti, kalinių kapinės beveik sunaikintos, jų vietoje įrengtas autodromas, pastatyta gyvenamųjų namų. Dauguma politinių kalinių grįžo į Lietuvą. 1956 m. Intos miesto kapinėse buvo pastatytas paminklas Intoje žuvusiems latviams, 1990 m. – lietuviams (autoriai Jonas Juodišius ir G. Trakimas), I punkto kapinėse ant 1956 m. pastatyto metalinio kryžiaus pritvirtinta atminimo lenta. 1989–1991 m. lietuvių tremtinių palaikų parvežta į Lietuvą.[2]
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Jaboganas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Jaboganas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Jaboganas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 50.908333,85.070833<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1941 m. liepos mėn. į Jaboganą ištremta apie 50 šeimų iš TSRS okupuotos Lietuvos, apie 20 mokytojų, trys jų ir buvo įkalinti lageriuose, vėliau dalis išvežta į Jakutijos šiaurę. Tuo metu Jaboganas buvo tarybinio ūkio centras. Tremtiniai dirbo žemės ūkio, miško darbus, prižiūrėjo avis, tvarkė vilnas, dirbo stalių dirbtuvėse, lentpjūvėje. Gyveno barakuose. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė. 1956 m. tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą, kai kurie nelegaliai. 1990 m. buvę tremtiniai Kužurloje prie Jabogano pastatė kryžių. Kužurloje ir Jabogane išlikę lietuvių kapų
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Jalutorovskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Jalutorovskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Jalutorovskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.65,66.3<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Keliasdešimt šeimų iš TSRS okupuotos Lietuvos į Jalutorovską buvo ištremta 1948 m. sausio mėn., po kelerių metų nemažai jų buvo atkelta iš kitos tremties vietos – Tropinsko. Tremtiniai dirbo miško ruošos darbus, plukdė rąstus, traukėjuos iš vandens, krovė į vagonus, dirbo pabėgių įmonėse, plytinėje, statybose, prie geležinkelio. 1957–1958 m. dauguma grįžo į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Jarcevas (Krasnojarskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> 60.244444,90.222222<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. rudenį į Jarcevą iš gretimų kaimelių atkeltos kelios dešimtys lietuvių šeimų, iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremtų 1948 m. gegužės mėn. Tuo metu Jarcevas buvo rajono ir kolūkio centras. Tremtiniai dirbo žuvų apdorojimo įmonėje, kolūkyje, kirto mišką, ruošė malkas, gamino statines žuvims sūdyti. Gyveno barakuose. 1959 m. lietuviai išvyko į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Jazajevka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Jazajevka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Jazajevka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 57.325821,93.300537<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Jazajevką (tuomet Kazačinskojės rajonas) iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 60 lietuvių šeimų ir 10 pavienių asmenų; vėliau dar 7 šeimos atkeltos iš gretimų gyvenviečių, atvyko 17 lietuvių – buvusių politinių kalinių, atlikusių bausmes lageriuose; 10 šeimų buvo perkeltos kitur. Tremtiniai kirto mišką, į kirtavietes kasdien eidavo 8–10 km, krovė rąstus, rišo sielius, plukdė juos Jenisiejumi iki Igarkos, statė pabėgių gamyklą, joje dirbo, prižiūrėjo arklius. Badavo, daug žmonių miško darbuose prarado sveikatą; 20-25 žmonės mirė ar žuvo. 1956–1958 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą (ne visiems leista čia apsigyventi). 1989–1991 m. kai kurių palaikai parvežti į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Jekaterinburgas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Jekaterinburgas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Jekaterinburgas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.833333,60.583333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sverdlovsko kalėjimuose bei lageriuose kalinta ir lietuvių politinių kalinių, daugiausia inteligentų, valstybės veikėjų. 1941–1942 m. Sverdlovske kalinti ir sušaudyti Lietuvos ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, ministrai Voldemaras Vytautas Čarneckis, Antanas Endziulaitis, Kazimieras Jokantas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jurgis Juras Kubilius, Viktoras Engleris, Kaune Lietuvos policininku dirbęs Jonas Burbulis (g. 1904 m. Biržų r. - 1942-07-17), kiti valstybės ir visuomenės veikėjai. Konservatorijoje studijavo tremtiniai: Vincentas Kuprys, Gražina Ručytė.[1] 1942–1943 metais Sverdlovske buvo sušaudyti 77 Lietuvos piliečiai, tarp kurių buvo ir aštuoni Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai: P. Dovydaitis, P. Aravičius, V. V. Čarneckis, A. Endziulaitis, K. Jokantas, J. Papečkys, Z. P. Starkus ir J. Sutkus. 2013 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus parengė parodą „Sušaudytoji vyriausybė“, skirtą minėtų ministrų atminimui pagerbti. Paroda tapo nuolatine ekspozicijos dalimi ir eksponuojama Jekaterinburge.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Jemeljanovas (Krasnojarskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Jemeljanovas_%28Krasnojarskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Jemeljanovas_%28Krasnojarskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.170556,92.672222<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1951 m. spalio mėn. į Jemeljanovą iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 40 šeimų (lietuviai, rusai, lenkai). Tremtiniai dirbo lauko darbus, galvijų fermose, statybose. Po J. Stalino mirties 1953 m. nemažai lietuvių jaunimo išvyko į Krasnojarską mokytis. 1955 m. apie 10 šeimų išvyko į Lenkiją, kiti 1956–1958 m. grįžo į Lietuvą. Jemeljanovo kapinėse buvo palaidoti 9 lietuviai, 1989–1990 m. šešių palaikai parvežti į Lietuvą. 1990 m. tremtinių atminimui pastatytas kryžius (autorius A. Remeikis). Tuo metu Jemeljanove dar gyveno lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas.[1]
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Jevdokimovas (Irkutskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Jevdokimovas_%28Irkutskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Jevdokimovas_%28Irkutskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.272222,100.658333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. vasarą į Jevdokimovą iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 50 šeimų. Prieš tai jie 5 mėnesius gyveno barakuose miške Kandagaikoje, apie 10 km nuo Jevdokimovo. Dar apie 10 žmonių 1953 m. atkelta iš Tuluno. Tuo metu Jevdokimovą sudarė 3 to paties pavadinimo gyvenvietės; viena jų priklausė kolūkiui, dvi – Tuluno miškų kirtimo ir transportavimo ūkiui. Tremtiniai kirto mišką, krovė rąstus, gabeno juos prie upių, plukdė į Tuluną, tiesė geležinkelį. Badavo, daug žmonių sirgo, mirė, žuvo ar buvo sužaloti miško ruošos darbuose; apie 10 žmonių buvo įkalinti lageriuose. 1957–1959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. Jiems išvykus Jevdokimovas labai sunyko. 1989–1990 m. kelių lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Juziakai<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Juziakai" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Juziakai</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.911356,89.193878<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Juziakus iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta 50 šeimų, 1950 m. dar kelios šeimos atkeltos iš kitur. Kartu su kitais tremtiniais, daugiausia ukrainiečiais, jie kirto mišką, gabeno rąstus prie Belyj Ijuso, Čiornyj Ijuso, Čiulymo upių, pavasarį juos plukdė. Badavo, daug žmonių mirė nuo ligų, susižalojo ar žuvo miško darbuose. Iškirtus mišką buvo keliami kitur. 1958–1959 m. daugumai lietuvių išvykus į Lietuvą gyvenvietė sunyko. 1990 m. į Juziakų vietą buvo nuvykusi lietuvių moksleivių ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspedicija. Kapinėse yra keli lietuvių kapai. 1990–1991 m. dalis palaikų parvežta į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kačiugas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Ka%C4%8Diugas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Ka%C4%8Diugas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.966667,105.872222<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Per Kačiugą į aplinkinius kaimus (Biriulka, Manzurka, Podkamen, Zalog), vykdant 1949 m. trėmimą (operacija „Priboj“), iš Suvalkijos buvo atvežta keliolika šeimų, iš viso per 50 asmenų, įskaitant moteris ir vaikus. Darbo jėga buvo išnaudojama vietinėse lentpjūvėse, kurių netrūko taigoje. Vienintelė jiems pasiekiama gydymo įstaiga buvo Kačiuge.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kajerkanas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kajerkanas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kajerkanas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 69.35176,87.761536<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. į Kajerkano lagerį atvežta apie 360 politinių kalinių iš Lietuvos, tarp jų – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas Vincas Bazilevičius. Veikė lietuvių (vadovai – V. Balsys, J. Čeponis, V. Makutėnas) ir vakarų ukrainiečių kalinių pasipriešinimo organizacijos. Kaliniai 1953 m. dalyvavo „Gorlago“ kalinių Norilsko sukilime. 1956 m. lageris panaikintas.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kamenis prie Obės<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kamenis_prie_Ob%C4%97s" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kamenis_prie_Ob%C4%97s</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.783333,81.35<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1941 m. liepos mėn. į Kamenį prie Obės iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 400 žmonių, daugiausia valdininkų, gydytojų, mokytojų, karininkų šeimos. Vyrai kaip politiniai kaliniai įkalinti lageriuose. Pradžioje tremtiniai gyveno pas vietos gyventojus tvartuose, sandėliuose, nuo 1942 m. – šaltuose barakuose, po kelias šeimas kambaryje. Badavo, ypač 1944 m. Dirbo grūdų elevatoriuose, statybose, plytinėse, vilnų karšykloje. 1942 m. vasarą dalis tremtinių išvežta prie Laptevų jūros. 1955 m. tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą, dauguma grįžo 1957–1959 m
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Katarma (Irkutskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Katarma_%28Irkutskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Katarma_%28Irkutskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 55.669444,99.097222<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. balandžio mėn. į Katarmą ištremta apie 50 šeimų (apie 180 žmonių) iš Lietuvos. Tremtiniai kirto mišką, genėjo, sakino medžius. Vasarą vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai dirbo žemės ūkio darbus, prižiūrėjo galvijus. Žiemą vaikai lankė mokyklą, esančią už 8 km, apylinkės centre Baravinske. Po 3 ar 4 metų dauguma tremtinių iš buvo perkelti į Muchino gyvenvietę (Čiunos rajonas). Išliko kapinės, kuriose palaidoti 8 lietuviai
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kičibašas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Ki%C4%8Diba%C5%A1as" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Ki%C4%8Diba%C5%A1as</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.52,92.1<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 120 ūkininkų šeimų. Iki 1950 m. darbingi tremtiniai gyveno barakuose miške 20–50 km nuo Kičibašo, kirtavietėse palei Sisimo upę, kirto mišką, gabeno rąstus prie upės, pavasarį plukdė į Jenisiejų. Iškirtus aplinkinius miškus 1950 m. kai kurie tremtiniai iš Kičibašo perkelti į kitas miško kirtėjų gyvenvietes. 1957–1959 m. dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą. Tremtiniams išvykus Kičibašas sunyko. Kičibašo kapinėse palaidota 12 lietuvių tremtinių, 1989–1990 m. į Lietuvą parvežti 5 tremtinių palaika
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kirovo kalėjimas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kirovo_kal%C4%97jimas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kirovo_kal%C4%97jimas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1943 m. vasario mėn. – 1945 m. čia kalėjo Lietuvos Užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, jo žmona istorikė, bibliografė Marija Urbšienė, ministras pirmininkas Antanas Merkys, jo žmona ir sūnus, Finansų ministras Julius Indrišiūnas, Estijos prezidentas Konstantinas Patsas, jo sūnus, Estijos kariuomenės vyr. vadas generolas Johanas Laidoneris, Latvijos krašto apsaugos ministras generolas Janis Baluodis, Latvijos Užsienio reikalų ministras Vilhelmas Munteris ir jų žmonos. Kaliniai buvo laikomi vienutėse. 1945 m. visi (išskyrus K. Patsą) perkelti į Ivanovo kalėjimą.[1] Pokario metais kalėjime kalėjo dailininkas Antanas Krištopaitis.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kirzavodas (Čeremchovas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kirzavodas_%28%C4%8Ceremchovas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kirzavodas_%28%C4%8Ceremchovas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.258333,103.183333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. gegužės čia atvežta apie 500 žmonių iš TSRS okupuotos Lietuvos, atvežus lietuvius japonai išvežti kitur. Jaunesnieji tremtiniai lietuviai dirbo akmens anglių kasyklose, kiti – statybose. Pastatyta plytinė, joje vėliau daugelis tremtinių ir dirbo. Iš pradžių lietuviai gyveno barakuose po 2–3 šeimas kambaryje, ilgainiui įsikūrė laisviau, įsigijo gyvulių, užsiveisė daržus. 1951 m. iš kitų tremties vietų atkelta apie 10 Lietuvos lenkų šeimų, 1952 m. atvežta apie 200 vakarų baltarusių. Lietuvių tremtiniai kunigai laikė šv. Mišias, atlikdavo religinius patarnavimus. Kirzavodo klube susikūrė lietuvių šokių, dainų, dramos būreliai. 1956 m. lietuviai pradėjo grįžti į Lietuvą. Kai kurių lietuvių palaikai iš Kirzavodo kapinių parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kiseliovas (Permė)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kiseliovas_%28Perm%C4%97%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kiseliovas_%28Perm%C4%97%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 59.041667,55.338889<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1945 m. rugsėjo mėn. į Kiseliovą iš Lietuvos ištremta 40 žmonių. Tremtiniai apgyvendinti vietinių gyventojų Permės komių namuose. Jie kirto mišką. 1946 m. rudenį lietuviai buvo perkelti į Dojego kaimą apie 7 km į vakarus nuo Kiseliovo.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kiseliovskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kiseliovskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kiseliovskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54,86.65<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1945 m. kovo mėn. į Kiseliovską iš Telšių kalėjimo atvežta apie 1500 politinių kalinių – daugiausia kaimo žmonės, buvo darbininkų, policininkų, eigulių, apie 50 žmonių mirė pakeliui. Kaliniai dirbo akmens anglių šachtose. Pirmaisiais metais apie pusę jų mirė nuo bado ir ligų. 1946 m. dauguma likusių perkelta į kitus lagerius ir kalėjimus. 1948 m. birželio mėn. į Kiseliovską iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežta keli šimtai tremtinių. Gyveno barakuose, dirbo akmens anglių kasyklose. Į Lietuvą pradėjo grįžti 1958 m.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kojus<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kojus" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kojus</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 55.097222,94.05<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Kojų iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 100 šeimų (ūkininkai, daug studentų). Tais pačiais metais atvežta apie 500 tremtinių – ukrainiečiai, rusai, graikai, suomiai, lenkai, Pavolgio vokiečiai, estai, latviai. Tremtiniai kirto mišką, rąstus vežė ir krovė prie upės, pavasarį plukdė į Jenisiejų. 1957 m. lietuviai pradėjo grįžti į Lietuvą. 1972 m. Kojuje gyveno 1 lietuvių kalba šeima. Iškirtus gretimus miškus gyvenvietė beveik sunyko. Kojaus kapinėse palaidota lietuvių, iki 1990 m. kai kurių palaikai parvežti į Lietuvą
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Koliučis<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Koliu%C4%8Dis" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Koliu%C4%8Dis</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.718827,97.977448<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. ištremta apie 150 šeimų iš Lietuvos, daugiausia ūkininkai. Iš Rešotų iki Poimos upės jie ėjo pėsti, į Koliučį atplukdyti upe. Iš pradžių tremtiniai gyveno eglišakių palapinėse. Pirmąją žiemą daug žmonių mirė. 1950 m. atitremta apie 100 ukrainiečių. Tremtiniai statė namus Koliučio ir kitose ūkio gyvenvietėse, rinko sakus. Kitame Poimos krante, apie 2 km į rytus nuo Koliučio, buvo kaimas tuo pačiu pavadinimu, ten gyveno 10–20 lietuvių tremtinių šeimų. 1957–1958 m. dauguma lietuvių iš Koliučio grįžo į Lietuvą. Lietuvos lenkai ir lenkais užsirašę lietuviai dar anksčiau išvyko į Lenkiją. XX a. septintame dešimtmetyje gyvenvietė sudegė, kapinės sunaikintos.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Korbikas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Korbikas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Korbikas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 55.656672,93.420868<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Korbiką iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežti 165 žmonės, daugiausia ūkininkų šeimos, dar kelios dešimtys šeimų išskirstyta į gretimus miško kirtimo punktus. Be lietuvių, Korbike buvo kelios Pavolgio vokiečių, ukrainiečių, kalmukų, graikų tremtinių šeimos. Tremtiniai dirbo miško ruošos darbus, gabeno rąstus prie upių, juos plukdė. 1957 m. pirmieji lietuviai grįžo į Lietuvą, 1958–1959 m. grįžo dauguma. 1965 m. Korbike dar gyveno kelios lietuvių kalba šeimos.
|
||
|
||
Korbiko kapinėse buvo palaidota apie 50 lietuvių iš visų Verchniaja Bazaichos skyriaus gyvenviečių. 1955 m. jose pastatyta Švč. Mergelės Marijos statula (autorius buvęs politinis kalinys J. Maldutis), 1989–1990 m. dalis lietuvių palaikų parvežta į Lietuvą. XX a. aštuntame dešimtmetyje Korbikas sudegė. 1990 į Korbiką iš Kauno buvo nuvykusi buvusių tremtinių ekspedicija.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kordonas (Irkutskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kordonas_%28Irkutskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kordonas_%28Irkutskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 52.05,104.46<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 į Kordoną iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 300 žm., vėliau dalis jų perkelta į kitas kirtavietes. 1951–1954 m. Kordone gyveno apie 50 lietuvių šeimų. Tremtiniai daugiausia dirbo miško darbus. Daug jų mirė, ypač pirmaisiais tremties metais. 1955 m. panaikinus Talcos miško pramonės ūkį lietuvių tremtiniai perkelti kitur. 1985 m. Kordone dirbę miškotvarkininkai iš Lietuvos sutvarkė Kordono tremtinių kapines. 1990 m. iš Kauno į Kordoną buvo nuvykusi buvusių tremtinių ekspedicija, parvežta palaikų.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kova (Krasnojarskas)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kova_%28Krasnojarskas%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kova_%28Krasnojarskas%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.18,100.21<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Kovą iš Kretingos ir Klaipėdos apylinkių, Suvalkijos atitremta apie 1000 žmonių. Kova buvo tremtinių paskirstymo vieta. Kaimas buvo nykstantis, jame gyveno tik kelios rusų šeimos, su kitomis gyvenvietėmis susisiekti buvo galima tik upėmis. Kelerius metus lietuviai gyveno cerkvėje ir keliuose senuose pastatuose, vėliau po kelias šeimas buvo perkelti į apleistus namus. Pirmąją žiemą daugelis mirė nuo šalčio, bado, ligų. Stipresnieji kirto gretimus miškus, statė naujas gyvenvietes (Sizojus, apie 70 km į šiaurės rytus nuo Kovos, Bolturinas, apie 20 km į vakarus, Čiombė, apie 100 km į pietus). Ilgainiui dauguma tremtinių iš Kovos į jas ir persikėlė. Kovoje liko apie 10 lietuvių šeimų. Nuo 1958 m. lietuviai pradėjo grįžti į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Krasnoarmeiskis<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Krasnoarmeiskis" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Krasnoarmeiskis</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.127778,114.469444<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1950 m. į Krasnoarmeiskį iš Aprelsko ir kitų aukso kasyklų atgabenta apie 300 tremtinių iš Lietuvos, daugiausia – jaunimo. Tremtiniai prie Krasnoarmeisko statė hidroelektrinę, turėjusią tiekti elektros energiją kasykloms – kasė kelių kilometrų ilgio kanalą, kalnuose sprogdino uolas, skaldė ir vežiojo akmenis. Per pirmuosius 2 metus daug žmonių mirė nuo išsekimo, žuvo šachtose, statybose. Mirusieji buvo laidojami tarp uolų įrengtose kapinėse. 1958 m. pirmieji tremtiniai grįžo į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Krasnojarskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Krasnojarskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Krasnojarskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.016667,93.066667<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1952 m. vasario 8 d. ir 1953 m. vasario mėn. iš sovietų okupuotos Lietuvos į Krasnojarską atitremta apie 6000 žmonių, dalis jų išvežta į apylinkes. Vėliau atvežta nemažai lietuvių – buvusių politinių kalinių, atlikusių bausmę koncentracijos lageriuose ir kalėjimuose. Po J. Stalino mirties 1953 m. keli šimtai lietuvių tremtinių atsikėlė į Krasnojarską iš viso Krasnojarsko krašto, daugiausia iš jo šiaurės. Lietuviai dirbo plytinėse (jų buvo trys), cemento fabrike, statybose. Gyveno bendrabučiuose ir barakuose. Nemažai lietuvių jaunimo mokėsi Krasnojarsko aukštosiose ir specialiosiose mokyklose (miškų technikos, medicinos, pedagoginiame, žemės ūkio institutuose, miškų technikume, farmacijos, kūno kultūros mokyklose, buhalterių kursuose). 1953–1955 m. miškų technikume veikė lietuvių tautinių šokių ir dainų būrelis (apie 20 dalyvių, vadovė D. Paruškevičiūtė). Po 1956 m. dauguma Krasnojarske gyvenusių lietuvių grįžo į Lietuvą. Mirusieji tremtiniai buvo laidojami miesto kapinėse; kai kurių palaikai 1989–1990 m. parvežti į Lietuvą. 1991 m. Krasnojarske gyveno apie 500 lietuvių (daugiausia sukūrusieji mišrias šeimas). [1]
|
||
|
||
Iš Lietuvos į Krasnojarsko sritį vyko didžiausias vežimas 1948 m. gegužės 22 d. 1949 m. vežimas buvo į Irkutsko sritį. Vėlesni vežimai 1952 m. ir kt. buvo žymiau mažesni.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Krasnojarsko kraštas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Krasnojarsko_kra%C5%A1tas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Krasnojarsko_kra%C5%A1tas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1941 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lagerių grupę (Kraslag), Rešiotus ištremta apie 2000 Lietuvos gyventojų, į Norilsko lagerį apie 500, daugiausia Lietuvos karininkai. Rešiotuose mirė 1230, iš jų 540 jų nuteisti lageryje ir sušaudyti Kansko kalėjime, Norilske – 213 represuotųjų. 1945–1959 m. Kraslago lagerių grupėse – Norillage, Jeniseilage, Kraslage ir kitur buvo kalinama apie 5200 lietuvių. Jie dirbo akmens anglių šachtose, kasyklose, žemės ūkio darbus, tiesė geležinkelį, kirto mišką. Dėl bado, šalčio ir sunkaus darbo (iki 1953 m. dirbo be poilsio dienų po 10–12 val.) mirė apie 10–15 % lietuvių. Iš Lietuvos daugiausia žmonių atitremta per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą – 20 500, jie išskirstyti į Igarkos – apie 5000 (1948–1949 m. mirė 270), Jeniseisko – apie 1600, Kazačinskojės – apie 1400, Manos – apie 2000, Nižnij Ingašo – apie 1200, Sovetsko – apie 1200, Taštypo – apie 1150 ir kitus rajonus. 1949 m. kovo mėn. į Krasnojarsko kraštą atvežta 2300, 1951 m. rudenį apie 8500, 1952 m. sausio mėn. apie 1100 tremtinių. Krasnojarsko krašto lageriuose buvo kalinami ir mirė daug žymių Lietuvos žmonių: K. Ambrozaitis, Jokūbas Stanišauskas, A. Žilinskas, Stasys Putvinskis, Juozas Šiaučiūnas. 1941–1952 m. Kraslage buvo kalinamas Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
|
||
|
||
1989 m. Krasnojarsko krašte gyveno apie 20 000 lietuvių, beveik visi buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, ir jų palikuonių. Jie 1990 m. įkūrė Krasnojarsko krašto lietuvių kultūros bendriją „Lituanica“; ji 1997 m. prisijungė prie Sibiro lietuvių bendrijos. Žuvusiems tėvynainiams kaliniams ir tremtiniams bendrijos „Lituanica“, Lietuvos atstovų pastangomis pastatyti paminklai Revučyje (1989 m., projekto autorius R. Racėnas ir J. Meškelevičius), netoli Norilsko, Šmidto kalno papėdėje (1991 m., projekto autorius R. Svidinskas, kryžiai ir koplytstulpiai tautodailininkų D. Leipaus, A. Vaištaro, M. Būgos), Igarkoje (2001 m., R. Racėnas).[1]
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Krivliakas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Krivliakas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Krivliakas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 60.3,90.020833<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio į Krivliaką iš TSRS okupuotos Lietuvos aištremtos 87 ūkininkų šeimos, 290 žmonių. Apie pusę jų apgyvendinta barakuose Krivliake, kiti – Kureikoje apie 7 km į vakarus nuo Krivliako. Senyvo amžiaus nedarbingi žmonės ir vaikai apgyvendinti atskirai; daugelis jų mirė. Iškirtus miškus aplink Krivliaką ir Kureiką, lietuviai iš Kureikos perkelti į Krivliaką. 1951–1952 m. šių gyvenviečių darbingi žmonės išsiųsti į Terioškiną apie 45 km į vakarus nuo Krivliako, vėliau – į Ivanovą apie 60 km nuo Krivliako. Ten gyveno miške barakuose, o į Krivliaką atvežta apie 160 lietuvių iš kitų kirtaviečių. Kartu su tremtiniais rusais, ukrainiečiais, baltarusiais, totoriais ir kitais jie kirto mišką, rąstus gabeno ir krovė prie Jenisiejaus, rišo sielius ir juos plukdė į Igarką, Dudinką.
|
||
|
||
1956 m. pirmieji lietuviai grįžo į Lietuvą. Krivliako kapinėse buvo palaidoti 49 lietuviai, 1989–1990 m. nemažai palaikų parvežta į Lietuvą. Lietuvių tremtinių atminimui kapinėse 1951 m. buvo pastatytas medinis kryžius (aut. M. Kavaliauskas ir K. Ratkevičius); 1987 m. pastatytas naujas. 1991 m. Krivliake gyveno 5 lietuvia
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kuogastachas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kuogastachas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kuogastachas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 71.22,135.1<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1942 m. rugpjūčio į Kuogastachą iš Leningrado srities ištremta apie 300 vokiečių ir suomių, iš Altajaus krašto perkelta 1941 m. į ten ištremtų TSRS okupuotos Lietuvos gyventojų, 55 šeimos, 186 žmonės, iš jų 19 – mokytojai. Iš pradžių tremtiniai gyveno palapinėse, žiemai pasistatė jurtas. Pastatė žuvų apdorojimo cechą, kepyklą. Žvejojo ir dorojo žuvis. Pirmąją tremties žiemą nuo ligų (skorbutas), bado ir šalčio mirė apie trečdalis tremtinių. Po Antrojo pasaulinio karo Kuogastacho uoste veikė lageris, kalėjo ir lietuvių. 1949 m. sumažėjus žuvų dauguma tremtinių iš Kuogastacho perkelta į Lenos deltos gyvenvietes; Kuogastachas sunyko. 1989 m. į Kuogastachą iš Vilniaus nuvykusi buvusių tremtinių ekspedicija tremtinių atminimui Kuogastacho kapinėse pastatė kryžių
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kurolinas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.719444,84.488889<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1951 m. spalio į Kuroliną iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremtos 45 šeimos, 170 žmonių, čia buvo ir apie 30 nuo šeimų atskirtų lietuvių, kurių šeimos gyveno Kuzurove – 40 km į pietvakarius nuo Kurolino. Tremtiniai kirto mišką, rąstus gabeno prie Kuzurovos upės (Ketės dešinysis intakas) ir plukdė juos į Ketę. 1952 m. vasario mėn. į Kuroliną iš Lietuvos ištremti dar keli žmonės, seniau ištremtų šeimų nariai. Į Lietuvą tremtiniai pradėjo grįžti 1957 m.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kutaisis<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kutaisis" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kutaisis</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 42.25,42.7<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1945 m. spalio mėn. į Kutaisio lagerį netoli miesto iš Jelšankos lagerio (Rusija, Saratovo sritis) buvo atvežta apie 1900 Lietuvos gyventojų, daugiausia lenkų ir lietuvių iš TSRS okupuotos Lietuvos išvežtų 1945 m. kovo – birželio mėn. Jie gyveno lageryje kartu su A. Vlasovo armijos kariais, Raudonosios armijos kareiviais ir karininkais, grįžusiais iš vokiečių nelaisvės, karo belaisviais japonais. Kaliniai statė automobilių gamyklą. Apie 1200 Lietuvos tremtinių 1947 m. buvo perkelta į kitus Rusijos lagerius, kitiems leista grįžti į Lietuvą arba išvykti į Lenkiją.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kužnia<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Ku%C5%BEnia" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Ku%C5%BEnia</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.54,92.08<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Kužnią iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 70 šeimų. Darbingi tremtiniai toli nuo Kužnios kirto mišką, kiti gyvenvieteje rūpinosi malkomis, maistu, arklių pašaru. 1957–1959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. Jiems išvykus Kužnia sunyko. 1989–1990 m. kai kurių tremtinių palaikai iš Kužnios kapinių palaidoti Lietuvoje.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kuzurovas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kuzurovas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kuzurovas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.461111,84.094444<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1951 m. spalio mėn. į Kuzurovą iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 300 žmonių. Dauguma jų išvežti į Kurolino ir kitų miško kirtėjų gyvenvietes, Kuzurove paliktos 24 šeimos, 109 žmonės, 84 iš jų – vaikai. Kuzurove likę tremtiniai dirbo prieplaukoje, prižiūrėjo arklius, ruošė pašarą. Į Lietuvą pradėjo grįžti 1957 m.
|
||
|
||
Kuzurove mirė 13 lietuvių tremtinių. Jų atminimui apie 1954 m. Kuzurovo kapinėse pastatytas medinis kryžius. 1990 m. jį restauravo iš Kauno atvykusios buvusių tremtinių ekspedicijos dalyviai; 8 tremtinių palaikus jie parvežė į Lietuvą
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Kvitokas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Kvitokas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Kvitokas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.5,98.502778<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Kvitoką iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 500 žmonių. 1950 m. atvežta nemažai ukrainiečių. Tarp tremtinių buvo lenkai, suomiai, armėnai, kinai. Vieni tremtiniai kirto mišką 25–30 km nuo Kvitoko, ten barakuose visą savaitę ir gyvendavo, kiti dirbo Kvitoko lentpjūvėje, traukė iš upės rąstus, pjovė lentas, krovė vagonus. 1958 m. lietuviams tremtis panaikinta, bet grįžti į Lietuvą leista ne visiems. Kvitoko kapinėse buvo palaidota apie 20 tremtinių lietuvių. 1989 m. kai kurių palaikai parvežti į Lietuvą. XX a. pabaigoje Kvitoke dar gyveno keletas lietuvių.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Lebediovka<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Lebediovka" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Lebediovka</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.4729,66.5713<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948–1949 m. iš Tropinsko apie 10 km į šiaurę nuo Lebediovkos buvo atkelta apie 500 tremtinių lietuvių. Tremtiniai kirto mišką, dirbo dviejose pabėgių gamyklose, lentpjūvėse, krovė rąstus, lentas, pabėgius į vagonus, tiesė geležinkelį. Iš pradžių gyveno nekūrenamuose barakuose. Vėliau pasistatė nedidelių lentinių namukų, pasisodino daržus, įsigijo gyvulių. 1951 m. lietuviai buvo apkaltinti bandymu sukurti Lebediovkoje naująją Lietuvą. Apie 50 vyrų buvo suimta, 3 jų sušaudyti, kiti nuteisti. Suimtųjų turtas konfiskuotas. Sumažėjus miškų aplink Lebediovką daug lietuvių šeimų išsikėlė į kitus miško kirtimo punktus: Lesnojų, Sosnovką, Staro-Kamenką, Novo-Kamenką.
|
||
|
||
1954 m. leista į Lietuvą grįžti vaikams, 1956 m. pradėjo grįžti ir suaugusieji; 1956 m. visi nuteistieji reabilituoti. 1989–1990 m. beveik visų mirusių tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą.[
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Lenino kasyklos<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Lenino_kasyklos" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Lenino_kasyklos</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.088889,114.380556<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1949 m. birželio mėn. į Lenino kasyklas ištremta apie 400 lietuvių. Tremtiniai iš pradžių gyveno palapinėse, žiemai pasistatė barakus ir įsirengė žemines. Visi dirbo aukso kasyklose. 1949–1950 m. daug lietuvių mirė nuo bado ir šalčio. Vėliau, atokaitoje įsiruošę lysves, užsiaugindavo kiek daržovių. Mokytojos G. Kamantauskaitė ir E. Vaitiekaitytė mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai. Laikyti šv. Mišių, teikti kitų religinių patarnavimų atvažiuodavo kun. J. Budrikis. 1956–1958 m. tremtiniams leista išvykti iš Lenino kasyklų, bet ne visiems leista grįžti į Lietuvą.
|
||
|
||
Mirusieji buvo laidojami kapinėse, vadinamose Krasnaja gorka, apie 4 km nuo Lenino kasyklų. XX a. pabaigoje dalis kapinių buvo išlikusi. 1990 m. vasarą Kauno buvusių tremtinių ekspedicija į Lietuvą parvežė trijų lietuvių tremtinių palaikus.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Lesosibirskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Lesosibirskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Lesosibirskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.233333,92.483333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. birželio mėn. į Maklakovo gyvenvietę atvežta tremtinių, tarp jų ir lietuvių iš Marijampolės apskrities. 50–80 šeimų buvo išsiųsta į Ust–Abakaną (Chakasija), kitos paliktos Maklakove. Iš pradžių lietuviai buvo apgyvendinti kartu barakuose, mokykloje. Vėliau šeimos gavo po kambarį ilguose mediniuose barakuose, kai kurie pasistatė namelius. Tremtiniai kirto mišką ir plukdė sielius, dirbo statybose. Apie trečdalį lietuvių tremtinių 1948–1950 m. mirė nuo bado, ligų, sunkaus darbo. 1951 m. atsikėlė lietuvių tremtinių iš kitų gyvenviečių (Igarka, Strelka, Podtiosovas), t. p. atvyko buvusių politinių kalinių, atlikusių bausmę lageriuose. 1954 m. čia gyveno apie 1000 lietuvių. Tarp tremtinių buvo karininkai Bronius Karevičius, Pranas Matulis, teisininkas ir politikas Zigmas Toliušis. Veikė lietuvių choras, tautinių šokių būrelis, instrumentinis kvartetas. Lietuvių buvo ir invalidų namuose apie 10 km nuo Maklakovo. Dauguma lietuvių į Lietuvą grįžo 1958 m. 1989–1990 m. iš Lesosibirsko kapinių kai kurių lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Meždurečenskas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Me%C5%BEdure%C4%8Denskas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Me%C5%BEdure%C4%8Denskas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 53.683333,88.05<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1951 m. pradžioje Meždurečensko lageriuose buvo apie 300 lietuvių. 1951 m. lapkričio mėn. į Meždurečenską iš Novosibirsko kalinių persiuntimo kalėjimo atvežta dar apie 150 lietuvių; 1952 m. sausio mėn. jie visi buvo išsiųsti į Olžeraso lagerį.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Mina (Partizanskojė)<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Mina_%28Partizanskoj%C4%97%29" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Mina_%28Partizanskoj%C4%97%29</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 54.968155,94.141846<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. liepos mėn. į Miną ištremta apie 300 lietuvių. Tremtiniai gyveno barakuose. Visi kirto mišką, dirbo kitus miško ruošos darbus. 1957 m. tremtiniams leista išvykti į Lietuvą, dauguma jų išvažiavo 1958–1960 m. 1990 m. Panevėžio buvusių tremtinių ekspedicija į Lietuvą parvežė 12 tremtinių palaikus.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Mnogooziornas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Mnogooziornas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Mnogooziornas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 52.733333,84.383333<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1941 m. rugpjūčio mėn. į Mnogooziorną ištremta 150–200 Lietuvos gyventojų lietuvių ir kelios žydų šeimos. Tremtiniai kirto mišką, rinko sakus, dirbo Mnogooziorno pabėgių įmonėje. 1941 m. žiemą daug jų mirė nuo bado ir šalčio. 1943 m. apie 30 žmonių buvo paimta į vadinamąją darbo armiją, išvežti dirbti į kitas TSRS vietas, taip pat išgabenta į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros, perkelta į kitas Altajaus krašto gyvenvietes. 1944–1945 m. grupė lietuvių jaunuolių leido rankraštinį žurnalo „Tėvynės ilgesys“ (išėjo 7 numeriai). 1948 m. gyvenvietėje buvo likę apie 50 lietuvių.
|
||
|
||
Mnogooziorno kapinėse palaidota apie 20 lietuvių, tarp jų – generolo S. Raštikio tėvai. Iki 1992 m. daugumos tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Motyginas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Motyginas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Motyginas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 58.183013,94.714508<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. į Motyginą ištremta apie 50 lietuvių. Tremtiniai dirbo krovėjais Motygino prieplaukoje, kūrikais ir mašinistais elektros stotyje, darbininkais geologijos ekspedicijos valdyboje ir jos dirbtuvėse, statybose, kirto mišką. 1949 m. į Motyginą iš Razdolinsko atsikėlė dailininkas Vytautas Ciplijauskas, 1951 m. į tremtį atvyko buvusių politinių kalinių. 1951 m. Motygine gyveno apie 70 lietuvių. 1956 m. tremtiniams leista išvykti į Lietuvą.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Novo Žilkinas<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Novo_%C5%BDilkinas" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Novo_%C5%BDilkinas</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 52.552778,103.548611<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> 1948 m. gegužės mėn. į Bolše Žilkiną ištremta keliolika, 1949 m. balandžio mėn. – dar apie 300 šeimų iš TSRS okupuotos Lietuvos. Tuo metu Bolše Žilkinas buvo kiaulininkystės tarybinio ūkio centras. Tremtiniai gyveno barakuose, arklidėje. Dirbo fermose, laukuose, statybose. 1957–1958 m. dauguma grįžo į Lietuvą.
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> Rešiotai<br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Re%C5%A1iotai" target="_blank">http://lt.wikipedia.org/wiki/Re%C5%A1iotai</a><br>
|
||
<b>Geo:</b> 56.30711,97.30316<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b> Pirmieji Rešotų koncentracijos stovyklose buvo įkalinti 1941 m. birželio 13-14 d. išvežti Lietuvos Respublikos politiniai veikėjai ir jų šeimos.
|
||
|
||
Rešiotuose mirė, žuvo ar nužudyti: Kazimieras Ambrozaitis, Antanas Pranas Daniliauskas, Pijus Kriščiūnas, Petras Lukoševičius, Vytautas Mongirdas, Mikas Rožanskas, Juozas Šiaučiūnas, Izidorius Tamošaitis, Marija Tiškevičiūtė ir kiti tremtiniai.
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr> <tr><td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td> <td><div class="googft-card-view" style="font-family:sans-serif;width:450px;padding:4px;border:1px solid #ccc;overflow:hidden">
|
||
<b>Miestas:</b> <br>
|
||
<b>Nuoroda:</b> <br>
|
||
<b>Geo:</b> ,<br>
|
||
<b>Aprasymas:</b>
|
||
</div></td></tr></table></body></html> |